„Blank Page“ mokymų akademijos nemokamų edukacinių seminarų – mokymų tikslas yra kilstelėti interjero dizainą ir namų įsirengimo procesus į aukštesnį lygį. Kam to reikia? Kad atsirastų dialogas tarp specialistų ir užsakovų, visos pusės galėtų susišnekėti ta pačia kalba. Kad atsirastų daugiau objektyvumo renkantis sprendimus, geriausius savo srities specialistus, ekspertus, kurių patirtys gali apsaugoti nuo nenumatytų klaidų. Tik savo informacinių partnerių dėka galime, skleisti žinią apie savo projektą ir pasiekti platesnę auditoriją. Tad prie mūsų projekto informacinių partnerių yra prisijungę: e-interjeras.lt, CityNow, Delfi Būstas.

Interjero projekto kūrimas ir dekoravimas – skamba skirtingai, tačiau interjero dizaineris vis dar dažnai yra laikomas dekoruotuoju ir atvirkščiai. Šias sąvokas svarbu atskirti, kad suprastume, jog interjero dizainas – tai menas ir mokslas, padedantis suprasti žmonių elgesį, kuriant funkcines zonas pastatuose, o interjero dekoravimas – tai erdvės apstatymas arba papuošimas dekoratyviniais elementais, siekiant tam tikros estetikos. Dekoravimas tai detalesnis kiekvienos zonos stilizavimas. Interjero dizaineris tarsi sukuria rūbą. Dekoravimas erdvėje gali vykti nuolat, tai tarsi to rūbo stilizavimas, jo nuotaikos keitimas. Kartais tai gali būti mažų detalių pokyčiai, o kartais ir sienų bei audinių spalvų ar net baldų keitimas.  Tačiau bet kokiu atveju tai būdas namų erdvę keisti pagal nuotaiką, poreikį, asmenybės pokytį.

Daug kam dekoravimas atrodo itin sudėtingas procesas, nes tiek daug elementų reikia suderinti tarpusavyje. Bet ar tikrai? Ar tikrai daug? Ar tikrai reikia “derinti”? Įžvalgomis apie tai dalinasi dekoravimo ekspertė, Elegant Home salonų įkūrėja, Gustė Pocevičienė.  Ji sako, kad dekoravimas tai nuolatinis eksperimentavimas, kuriam reikia tik drąsos ir daug bandymų, bei žinoti kelias taisykles, kurios padės nepasiklysti.

Svarbiausi dekoravimo žingsniai:

1. Įvertinti situaciją – kur yra dekoruojama erdvė, kokio dydžio, ar turite išskirtinių architektūrinių vietų, ką norite paryškinti, o ką paslėpti. Ką turite savo erdvėje, kokie baldai ar detalės lieka, kokie parenkami naujai. Reikia įsivertinti kiekvieną atskirą paviršių, kuris galėtų būti dekoruojamas ir jam sukurti užduotį.
2. Apsispręsti dėl galutinio varianto – ką norime sukurti, kokia nuotaika, koks stilius, ką norime iš transliuoti.
3. Pasirinkti tinkamas priemones – įvertinti, kokių priemonių reikės pagrindiniam tikslui.
4. Praktikavimasis – būtina eksperimentuoti, bandyti vis iš naujo ir nesitikėti, kad pirmas ir vienintelis bandymas turėtų būti idealus.

Dekoravimo elementai, kuriuos turėtų žinoti, kiekvienas, norintis geriau susipažinti su dekoravimo subtilybėmis, anot specialistės, yra šie:

• Augalai/vazos. Augalai erdvei įneša ne tik organinę formą, bet ir gyvybę.  Dekoratoriui tai nėra tik skambūs žodžiai, jo misija erdvėje kurti tam tikrus scenarijus ir nuotaikas. Ypač dekoratoriui svarbu dinamika, o erdvė, kurioje nėra gyvybės yra nuobodi bei depresyvi. Džiugu tai, kad augalai gali būti labai lengvai randami ir į namus parnešami iš gamtos. Tokiu dekoro elementu puikiai gali tapti tiesiog vazoje pamerkta šaka parsinešta iš kiemo.
• Meno kūriniai. Meno kūrinių vis daugėja interjeruose ir tai džiugina, bet visada reikia prisiminti, kad meno kūriniai yra privalomas dekoro elementas. Jie įneša ne tik savo dinamikos, bet užpildo vertikalias namų plokštumas, kurios dažnai paliekamos tuščios. Paveikslai įveda ne tik papildomas spalvas, formas, bet ir medžiagiškumus.
• Knygų yra kiekvienuose namuose, tik ne visuomet susimąstom, kad jas galima panaudoti kūrybiškai ir jų spalvingus viršelius “įdarbinti”, kaip dekoro elementus. Duokit sau laisvę kurti, galbūt Jūs neturite sienos, kur galėtų atsirasti tapybos darbas, bet ant kavos staliuko atsiradęs tapybos darbų albumas, gali būti miela detalė, kuri subtiliau įveda į namų erdvę meno kūrinius, tik kita forma.
• Dubenys užpildo horizontalią kompozicijos erdvę.
• Skulptūros. Nebūtina priimti šio elemento tiesiogiai. Jeigu nemėgstate skulptūrų, galima jas keisti skulptūriškais elementais, kaip žvakidės, žvakės, kriauklės ir kiti organiški namų elementai.

Visi šie elementai atrodo labai paprasti, tačiau visi jie parinkti neatsitiktinai – kartu jie gali sukurti harmoningą kompoziciją. Gustė Pocevičienė pabrėžia, kad svarbu nebijoti turėti namuose daiktų, kurie atsiranda tik dėl grožio. Kiekvienas daiktas turi teikti gyventojams džiaugsmo. Daiktas turi būti svarbus ir vertingas Jums asmeniškai. Svarbu pabrėžti, kad ne būtinai brangus daiktas, bus tai, kas brangu Jums. Minimalistams rekomenduojama į šį elementų sąrašą žiūrėti prioriteto tvarka nuo viršaus į apačią. Jeigu atrodo, kad visi elementai smarkiai apkraus Jūsų erdvę pradėti galima nuo pirmojo ir pridedant papildomai po vieną, bandyti pajausti, koks kiekis Jums būtų optimalus.

Dekoruojant namus ypatingai svarbu ieškoti įvairovės. Dažniausiai matomos klaidos namuose tai didelės plokštumos, sukurtos naudojant vienodas medžiagas. Svarbu suprasti, kad “derinimas” nėra vienodų medžiagų parinkimas. Priešingai – tai pajautimas, kokios skirtingos medžiagos turi bendrumo tarpusavyje. Derinimas taip pat gali būti atliekamas kontrasto principu. Niekuomet nesuklysite tarpusavyje derindami skirtingas natūralias medžiagas. Svarbu kaupti skirtingų dekoravimo objektų biblioteką ir drąsiai eksperimentuoti medžiagų deriniais. Gustė siūlo namuose turėti bent 10 skirtingų tekstūrų. Kad jaustumėtės užtikrinčiau, įkvėpimo visuomet galite semtis iš geriausių dekoratorių. Raskite sau patinkančius profesionalus ir paanalizuokite jų darbus. Atkreipkit dėmesį, kaip jie dirba, ar naudoja vienodas, o gal visiškai skirtingas medžiagas, kokie deriniai, kokias nuotaikas sukuria. O svarbiausia būkit drąsūs ir supraskit, kad dekoravimas – tai procesas. Pajauskit jame malonumą.

Seminarą apie „Namų Dekoravimo Sprendimus“ galite peržiūrėti nuotolinėje Blank Page interjero dizaino mokymų platformoje.